Žemės ūkio žemės kainos ir rinka Lietuvoje 2026

Kiek kainuoja žemės ūkio žemė

Naujausiais oficialiais duomenimis, 2024 m. vidutinė žemės ūkio naudmenų pardavimo kaina Lietuvoje buvo 5 452 EUR/ha: ariamoji žemė — 5 590 EUR/ha, pievos ir ganyklos — 4 063 EUR/ha. Statistiką pagal Registrų centro sandorių duomenis rengia VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC); 2025 m. duomenys dar nepaskelbti (patikrinta 2026-07-02).

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio duomenų centras (pagal Registrų centro duomenis); OSP rodiklis S9R196, 2024 m. (paskelbta 2025-03)

Kaina labiausiai priklauso nuo to, kurioje savivaldybėje yra sklypas. Pagal 2024 m. faktinių sandorių duomenis naudmenų kainos svyravo nuo 2 639 EUR/ha Druskininkų savivaldybėje iki 8 584 EUR/ha Pasvalio rajone — 3,3 karto skirtumas. Brangiausia žemė — derlingiausiuose regionuose: be Pasvalio, tai Joniškio r. (8 536 EUR/ha), Šakių r. (8 186 EUR/ha), Šiaulių m. (7 599 EUR/ha) ir Marijampolės sav. (7 299 EUR/ha). Kiekvienos savivaldybės ūkių kontekstą rasite savivaldybių kataloge.

Šaltinis: VĮ ŽŪDC (pagal Registrų centro duomenis), paskelbta 2025-03-31; OSP rodiklis S9R196

Kainų dinamika 2011–2024 m.

Istorinė ariamosios žemės kainos dinamika (EUR/ha):

Šaltinis: ŽŪDC „Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinka 2023 m.“ (p. 5) ir OSP rodiklis S9R196 (2024 m. reikšmė atnaujinta 2025-03-28); Lietuvos reikšmes patvirtina Eurostat (apri_lprc)

Per dešimtmetį (2014–2024 m.) ariamosios žemės kaina išaugo 2,4 karto — nuo 2 330 iki 5 590 EUR/ha; 2015–2024 m. augimas siekė 81 %. Metinis pokytis 2023 m. buvo +8,1 %, 2024 m. — +3,2 %. Pievų ir ganyklų kaina per tą patį laikotarpį pakilo nuo 791 EUR/ha (2011 m.) iki 4 063 EUR/ha (2024 m.).

ŽŪDC istorinio augimo veiksniais įvardija didelį konkurencingumą ir ribotą pasiūlą: paklausiausi — aukšto našumo sklypai, o derlingiausių ir nederlingų sklypų kainos skiriasi apie 3,6 karto. Žiniasklaidoje cituojamas „6 800 EUR/ha 2025 m.“ skaičius neegzistuoja jokiame oficialiame šaltinyje — naujausias oficialus vidurkis yra 2024 m.

Ilgalaikei tendencijai naudojama ariamosios žemės serija, nes bendra („viso“) OSP serija 2017–2021 m. turi metodologinį lūžį. 2025 m. reikšmė nepaskelbta (patikrinta 2026-07-02).

Nuomos kainos

Žemės ūkio žemės nuoma — atskira rinka su savo įkainiais: ten, kur žemė brangi pirkti, ji paprastai brangi ir nuomotis. Oficiali nuomos statistika, kaip ir pardavimo, rengiama pagal Registrų centre užregistruotus sandorius.

Apie nuomos sutarties įforminimą ir registravimą — atskirame gide „Žemės nuoma ir nuomos sutartis“.

Ką leidžia įstatymas

Žemės ūkio žemės įsigijimą reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (Nr. IX-1314); toliau cituojama suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2026-05-02. Pagrindinės taisyklės:

1. 1

   500 ha riba: asmuo ir su juo susiję asmenys (sutuoktiniai; tėvai su nepilnamečiais vaikais; juridiniai asmenys per daugiau kaip 5 % akcijų valdymą) gali turėti iš viso ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio žemės. Išimtis gyvulininkystei: 1 sutartinis gyvulys leidžia turėti 1 ha virš ribos, su valstybės išpirkimo mechanizmu gyvulių sumažėjus.

   Šaltinis: IX-1314 3 str. 2 d. (pakeista XV-676 2025-12-11; suvestinė redakcija nuo 2026-05-02)

2. 2

   300 ha riba iš valstybės: bendras iš valstybės įsigytos žemės ūkio žemės plotas — ne daugiau kaip 300 ha.

   Šaltinis: IX-1314 3 str. 1 d. (pakeista XV-676, TAR 2025-12-23)

3. 3

   NŽT sutikimas privalomas kiekvienam įsigijimui. Pirkėjo pažyma (sutikimas) fiziniam asmeniui kainuoja 11 EUR, patikra trunka iki 15 darbo dienų; už melagingus duomenis taikoma administracinė atsakomybė.

   Šaltinis: IX-1314 3 str. 3 d.; NŽT

4. 4

   5 metų naudojimo pareiga: įsigijęs privačią žemės ūkio žemę asmuo privalo ne trumpiau kaip 5 metus užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai (minimalų veiklos mastą hektarui nustato žemės ūkio ministras). Netaikoma, kai bendras turimas plotas neviršija 10 ha, dovanojant artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, statiniams eksploatuoti ir kt. Atsiskaityti galima tik per banką. Nuo 2024-01-01 pirkėjo kvalifikaciniai reikalavimai (ūkininko stažas) perkant privačią žemę nebetaikomi — juos pakeitė naudojimo pareiga.

   Šaltinis: IX-1314 2 str. (nauja redakcija XIV-2123, galioja nuo 2024-01-01)

5. 5

   Pirmumo teisės eilė perkant privačią žemę: 1) bendraturčiai (CK 4.79 str.); 2) sklypo naudotojas, naudojęs žemę ne trumpiau kaip 1 metus pagal NTR registruotą sutartį (fizinis asmuo — įregistravęs ūkininko ūkį, juridinis — gaunantis daugiau kaip 50 % pajamų iš žemės ūkio); 3) besiribojančio žemės ūkio sklypo savininkas (tie patys kvalifikaciniai reikalavimai). Valstybė pirmumo teisę turi atskirai — tik visuomenės poreikiams ar melioracijos projektams numatytai žemei. „Toje savivaldybėje deklaruotų asmenų“ pakopos dabartinėje redakcijoje nebėra.

   Šaltinis: IX-1314 5 str. (3 p. pakeistas XV-95 2024-12-19)

6. 6

   Pirmumo teisės procedūra: savininkas praneša notarui arba NŽT (notaras persiunčia per 2 darbo dienas); NŽT pirmumo teisę turinčius asmenis informuoja per 5 darbo dienas (per E. pristatymo sistemą, skelbia svetainėje per 2 darbo dienas); sutikimas pirkti pateikiamas per 15 darbo dienų; pateikus besiribojančių savininkų atsisakymus, NŽT pažymą išduoda per 5 darbo dienas.

   Šaltinis: IX-1314 5 str. 3–4 d.

7. 7

   Valstybinės žemės pardavimas be aukciono nuo 2026-01-01: naudotojai ir besiribojančių sklypų savininkai gali pirkti iki 3 ha sklypus; bendras vienam asmeniui šiais pagrindais parduodamas plotas — ne daugiau kaip 21 ha. Kaina — didesnioji iš masinio arba individualaus vertinimo verčių, padidinta 25 %. Fiziniam asmeniui reikia ne trumpiau kaip 3 metus įregistruoto ūkininko ūkio arba profesinio pasirengimo ūkininkauti ir 3 metų deklaruotų žemės ūkio veiklos pajamų; juridiniam — daugiau kaip 50 % pajamų iš prekinės žemės ūkio produkcijos per 3 metus. Išsimokėtinai pirkti negalima; prašymai teikiami nuolat per ŽIS.

   Šaltinis: IX-1314 4 str. (XV-676, TAR 2025-12-23); NŽT

8. 8

   80 % lėšų už parduotą valstybinę žemės ūkio žemę skiriama Valstybės gynybos fondui, 20 % — melioracijos statinių rekonstravimui ir apleistų plotų mažinimui.

   Šaltinis: IX-1314 4 str. (XV-676); NŽT

9. 9

   Notarinis procesas: žemės pirkimo–pardavimo sandoriai apmokami tik banko pavedimu; pirkėjas prašyme NŽT patvirtina, kad registrų duomenys apie jo valdomą žemę ir akcijas aktualūs; NŽT registruose patikrina, ar neviršijamos 300 ir 500 ha ribos, ir tik tada išduoda sutikimą.

   Šaltinis: IX-1314 2–3 str.

10. 10

    Užsieniečiai: žemę Lietuvoje gali įsigyti tik subjektai, atitinkantys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus; kitiems trečiųjų šalių asmenims žemės ūkio žemė neprieinama.

    Šaltinis: Konstitucijos 47 str. 3 d. įgyvendinimo konstitucinis įstatymas I-1392

Valstybinės žemės pirkimo be aukciono tvarka nuo 2026 m. žingsnis po žingsnio — gide „Valstybinės žemės pirkimas iš NŽT“.

Rinkos faktai

• Kainų žirklės tarp savivaldybių: nuo 2 639 EUR/ha (Druskininkų sav.) iki 8 584 EUR/ha (Pasvalio r.) — 3,3 karto. Kitos brangiausios: Joniškio r. — 8 536, Šakių r. — 8 186, Šiaulių m. — 7 599, Marijampolės sav. — 7 299 EUR/ha (naudmenos).

  Šaltinis: ŽŪDC (pagal Registrų centro duomenis) · 2024 m.

• ES palyginimas (ariamoji žemė): Lietuva — 5 590 EUR/ha, ES-27 vidurkis — 15 224 EUR/ha (Lietuvoje apie 2,7 karto pigiau); Latvija — 4 825, Estija — 7 033, Lenkija — 16 118, Nyderlandai — 96 608 EUR/ha.

  Šaltinis: Eurostat (apri_lprc); Lietuvos reikšmės sutampa su ŽŪDC/OSP serija · 2024 m.

• Sandorių apimtis: 2023 m. įregistruota apie 25 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių — 10 % mažiau nei 2022 m. Naujesnės (2024–2025 m.) apimtys oficialiai nepaskelbtos.

  Šaltinis: ŽŪDC 2023 m. apžvalga (p. 1) · 2023 m.

• Valstybinės žemės pardavimas: 2023 m. sudaryta 1 260 pardavimo sutarčių dėl 1 540 ha (+58 % ploto, palyginti su 2022 m.); daugiausia sandorių — Klaipėdos (298), Vilniaus (171) ir Tauragės (139) apskrityse.

  Šaltinis: ŽŪDC 2023 m. apžvalga (p. 2, pagal NŽT Žemės fondo duomenis) · 2023 m.

• Nuo 2026-01-01 įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai: žemės ūkio žemės vidutinė rinkos vertė padidėjo 7 % (visų paskirčių — apie 8 %); daugiausia — apie 19 % Šilutės r. ir Birštone, mažiausiai — apie 3 %. Nustatytos 1 558 verčių zonos (buvo 1 538). Žemėlapius rengia Registrų centras, tvirtina NŽT.

  Šaltinis: NŽT · nuo 2026-01-01 (paskelbta 2025-12-23)

• Žemei taikomas žemės mokestis (ne NT mokestis): savivaldybės tarifas — 0,01–4 % mokestinės vertės; žemės ūkio žemės (išskyrus apleistą) mokestinė vertė dauginama iš 0,35; deklaracija — iki lapkričio 1 d., sumokėti — iki lapkričio 15 d.; nemokama, jei suma neviršija 2 EUR. Mokestinės vertės fiksuotos pagal 2023-01-01 masinį vertinimą penkeriems metams (2023–2027), todėl 2026 m. verčių žemėlapiai žemės mokesčio 2026–2027 m. nedidina.

  Šaltinis: VMI · galioja 2026 m.

• Nuosavybės struktūra: 2023 m. pabaigoje 68 % žemės ūkio žemės valdyta valdų narių nuosavybės ar registruotos nuomos teise, 24 % — neregistruotos nuomos, 7 % — nuomota iš valstybės. Privačių žemės ūkio paskirties sklypų buvo 1 250 229 (3 473 216 ha).

  Šaltinis: ŽŪDC 2023 m. apžvalga (p. 2–3) · 2023 m. pabaiga

• Perkant daugiau kaip 25 % akcijų (pajų) juridinio asmens, valdančio daugiau kaip 10 ha žemės ūkio žemės, taikomi tie patys reikalavimai kaip žemės pirkėjui (NŽT sutikimas, ribos); 5–25 % akcijų perleidimui privaloma notarinė forma. Užsienio subjektams žemė prieinama tik atitinkant europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

  Šaltinis: Įstatymas IX-1314 (1 ir 3 str.); konstitucinis įstatymas I-1392 · suvestinė redakcija nuo 2026-05-02

• Augimo kontekstas: ariamosios žemės kaina 2014–2024 m. išaugo 2,4 karto (nuo 2 330 iki 5 590 EUR/ha), 2015–2024 m. — 81 %. ŽŪDC augimo veiksniais įvardija didelį konkurencingumą ir ribotą pasiūlą; paklausiausi — aukšto našumo sklypai, o derlingiausių ir nederlingų sklypų kainos skiriasi apie 3,6 karto.

  Šaltinis: ŽŪDC 2023 m. apžvalga (p. 4–6); OSP rodiklis S9R196 · 2014–2024 m.