Kaip skaičiuojamas žemės mokestis ūkininkams
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo trijų dalykų: žemės mokestinės vertės, savivaldybės nustatyto tarifo ir taikomų lengvatų. Mokesčio mokėtojai – privačios žemės savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys), o patį mokestį apskaičiuoja ir deklaracijas parengia VMI kaip centrinis mokesčių administratorius.
Žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas) mokestinė vertė nėra lygi visai rinkos vertei. Ji apskaičiuojama vidutinę rinkos vertę (arba individualaus vertinimo vertę) padauginus iš koeficiento 0,35. Tai reiškia, kad apmokestinama tik dalis sklypo vertės – tai esminė žemės ūkio žemės apmokestinimo nuolaida lyginant su kitos paskirties žeme.
Galutinę mokesčio sumą gausite mokestinę vertę padauginę iš savivaldybės tarifo. Tarifas svyruoja nuo 0,01 proc. iki 4 proc. mokestinės vertės, ir konkretų dydį kiekviena savivaldybė nustato savarankiškai. Todėl to paties ploto ir panašios vertės sklypai skirtingose savivaldybėse gali būti apmokestinami nevienodai.
Kas pasikeitė 2026 m.: nauji verčių žemėlapiai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji žemės verčių (vidutinės rinkos vertės) žemėlapiai. Juos parengė Registrų centras, viešai aptarė ir suderino su savivaldybėmis, o masinio vertinimo dokumentus tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba. Šis atnaujinimas tiesiogiai veikia mokestinę vertę, nuo kurios skaičiuojamas jūsų mokestis.
Žemės ūkio paskirties žemės vidutinė rinkos vertė 2026 m. išaugo vidutiniškai apie 7 proc. lyginant su 2025 m. Vidutinis augimas nereiškia vienodo pokyčio visur: regioniniai skirtumai dideli. Didžiausias žemės ūkio sklypų vertės augimas fiksuotas Šilutės r. ir Birštono sav. (apie 19 proc.), o mažiausias – Tauragės ir Raseinių r. (apie 3 proc.).
2026 m. vertinime išskirta 1 558 žemės verčių zonos – 20 daugiau nei 2025 m., kai jų buvo 1 538. Smulkesnis zonavimas leidžia tiksliau atspindėti vietines rinkos sąlygas, bet kartu reiškia, kad savo sklypo vertę verta pasitikrinti individualiai, o ne pasikliauti bendru šalies vidurkiu.
Masinis žemės vertinimas atnaujinamas ne rečiau kaip kas 5 metai, todėl pakeitimai vyksta retai, bet vienu metu paveikia daug savininkų.
Kaip pasitikrinti savo sklypo vertę
Žemės sklypo savininkas savo sklypo vidutinę rinkos vertę gali pasitikrinti Registrų centro interneto skaičiuoklėje – pakanka įvesti sklypo unikalų numerį. Tai tiksliausias būdas sužinoti, nuo kokios vertės bus skaičiuojamas jūsų 2026 m. mokestis, ypač atsižvelgiant į naujus žemėlapius.
Jei tvarkote kelis sklypus ar planuojate ūkio plėtrą, prieš sprendimus naudinga matyti visą savo ūkio vaizdą. fermos.lt – nemokamas viešas Lietuvos ūkių ir įmonių registras, kuris padeda susiorientuoti ūkių duomenyse ir žengti pirmus žingsnius tampant ūkininku.
Ūkininkų lengvata: 3 metai be mokesčio
Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemės ūkio paskirties žemė neapmokestinama žemės mokesčiu 3 mokestinius laikotarpius (3 kalendorinius metus) nuo nuosavybės teisių įgijimo. Lengvata galioja nepriklausomai nuo to, kaip žemė įgyta – pirkta, mainyta, paveldėta, dovanota ar atkurta nuosavybės teisėmis.
Svarbu žinoti dvi ribas. Pirma, lengvata tam pačiam sklypui taikoma tik vieną kartą – pakartotinai jos pasinaudoti tam pačiam sklypui nepavyks. Antra, lengvata taikoma apmokestinant nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemę ir vandens telkinių žemę, įregistruotą Ūkininkų ūkių registre.
Todėl steigiant ar plečiant ūkį verta laiku sutvarkyti registraciją Ūkininkų ūkių registre – be jos lengvata negalioja.
Apleistos žemės naudmenos: padidintas mokestis
Apleistoms žemės ūkio naudmenoms taikomas padidintas tarifas – iki įstatyme numatytos 4 proc. ribos. Padidintas mokestis taikomas, kai sklypas yra apaugęs savaime sužėlusiais sumedėjusiais augalais (medžiais ar krūmais) didesniame nei 10 arų plote.
Apleistas žemes nustato ŽŪDC, vertindamas ortofotografines ar palydovines nuotraukas bei kitus valstybinius duomenų rinkinius. Einamųjų metų mokesčiui taikomas iki liepos 1 d. patikslintas duomenų rinkinys. Jei sutvarkote sklypą ir pranešate apie tai nuo liepos 1 iki gruodžio 1 d., tai gali lemti permokos grąžinimą 2027 m. pradžioje.
Bendra tendencija – mažėjanti: 2025 m. Lietuvoje apleistų žemės ūkio naudmenų buvo 29 577 ha, 2024 m. – 31 276 ha, o 2023 m. – 33 954 ha. Konkretus apleistų naudmenų tarifo dydis 2026 m. priklauso nuo savivaldybės sprendimo – įstatymas leidžia iki 4 proc., todėl vieno bendro skaičiaus nėra.
Terminai ir kada mokesčio mokėti nereikia
Žemės mokesčio deklaracijos pateikiamos iki einamųjų metų lapkričio 1 d., o pats mokestis sumokamas iki einamųjų metų lapkričio 15 d. Šių terminų laikytis svarbu, nes deklaracijas parengia VMI, o savininkui lieka patikrinti ir laiku sumokėti.
Jei apskaičiuota mokesčio suma neviršija 2 eurų, mokesčio mokėti nereikia. Taip pat yra neapmokestinamų objektų grupė: valstybiniai parkai, kultūros paveldo objektai, religinių bendruomenių žemė; mokesčio nemoka diplomatinės atstovybės, Lietuvos bankas ir bankrutavusios įmonės.
Savivaldybės taryba konkretų tarifą kitam mokestiniam laikotarpiui turi nustatyti iki einamųjų metų birželio 1 d. Jei kitam laikotarpiui atliekamas naujas masinis vertinimas, tarifą leidžiama nustatyti vėliau – iki gruodžio 1 d.
Kaip sužinoti savo savivaldybės tarifą
Tikslus jūsų individualus tarifas priklauso nuo konkrečios savivaldybės sprendimo ir gali būti bet kur 0,01–4 proc. ribose. Vieno oficialaus visų savivaldybių 2026 m. tarifų sąvado vienoje vietoje nėra – VMI skelbia atskirus savivaldybių tarybų sprendimus dėl tarifų ir lengvatų, todėl kiekvieną reikia tikrinti atskirai.
Dalis savivaldybių 2026 m. žemės ūkio paskirties žemei patvirtino mažesnius tarifus, tačiau konkretų savo savivaldybės skaičių būtina pasitikrinti oficialiame savivaldybės arba VMI šaltinyje, nes antrinės žiniasklaidos duomenys gali būti netikslūs.
Praktinis patarimas: savo galutinę sumą skaičiuokite tik iš dviejų patikrintų dydžių – sklypo vertės iš Registrų centro skaičiuoklės ir savivaldybės tarifo iš VMI skelbiamo tarybos sprendimo. Tikslias sumas visada tikrinkite VMI.