Nuo ko pradėti: VMVT registracija ir leidimai prekybai
Bet kuris maisto tvarkymo subjektas – gamyba, pirminė gamyba, mažmeninė ar didmeninė prekyba – privalo būti įregistruotas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) ir gauti atpažinimo numerį. Registracija yra neterminuota. Jei gaminate augalinius gaminius mažais kiekiais, papildomai reikia maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Dokumentai teikiami teritoriniam VMVT departamentui pagal veiklos pobūdį.
Ūkininkai, registruoti Ūkininkų ūkių registre, iš savo užaugintų vaisių, uogų, daržovių ir grybų gali gaminti pirminius produktus (sultis, džiovintus, raugintus, sūdytus ir kt.) ir parduoti juos tiesiogiai galutiniam vartotojui, turgavietėse bei prekyvietėse, taip pat tiekti mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo subjektams Lietuvoje. Svarbu žinoti vieną apribojimą: sūdytų, raugintų ar konservuotų grybų tiekti rinkai draudžiama.
Prekybai viešosiose vietose (ne turgavietėse) reikia savivaldybės išduoto leidimo ir mokama savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava. Kai kurios savivaldybės nuo rinkliavos atleidžia asmenis, prekiaujančius savo užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis, gėlėmis ar miško gėrybėmis – tai dažniausiai taikoma pensininkams, neįgaliesiems ir moksleiviams. Konkrečias sąlygas tikrinkite savo savivaldybėje.
Mažų kiekių tiekimas: kur ribos ir kodėl jas reikia tikrinti
Tiesioginei prekybai mažais kiekiais (medumi, kiaušiniais, paukštiena, žuvimi ir pan.) galioja supaprastinti reikalavimai, tačiau tikslios kiekio ribos – kiek kilogramų ar vienetų per savaitę arba metus galima parduoti be papildomo veterinarinio patvirtinimo – VMVT apžvalginiuose puslapiuose nepateikiamos.
Šie skaitiniai kiekiai nustatyti atskiruose VMVT direktoriaus įsakymuose ir ES reglamente (EB) Nr. 852/2004. Todėl prieš pradėdami prekiauti konkrečiu produktu kreipkitės į savo teritorinį VMVT departamentą ir pasitikslinkite tikslias ribas – nepasitikėkite apytiksliais kiekiais iš nepatikrintų šaltinių.
Kai parduodate pirminius produktus, ant pakuotės ar etiketės privalo būti šie rekvizitai: gamintojo pavadinimas ir adresas, produkto pavadinimas, sudėtis, neto kiekis (jei produktas pakuotas), tinkamumo terminas ir specialios laikymo sąlygos, jei jos reikalingos.
Mokesčiai: GPM ir efektyvusis tarifas žemės ūkio pajamoms
Žemės ūkio veiklos metinė apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU (2026 m. tai yra 138 729 EUR), apmokestinama 15 proc. GPM tarifu su pajamų mokesčio kreditu; viršijanti šią sumą – 20 proc. Svarbu: žemės ūkio pajamos NEįskaičiuojamos į progresinius 20/25/32 proc. tarifus, kurie taikomi kitoms gyventojo pajamoms.
Pajamų mokesčio kreditas faktiškai sumažina mokesčių naštą smulkiems ūkiams. Jis išlaiko apie 5 proc. efektyvųjį tarifą, kai metinės apmokestinamosios pajamos neviršija maždaug 20 000 EUR, ir palaipsniui mažėja iki nulio, kol pajamos pasiekia maždaug 35 000 EUR – tada taikomas pilnas 15 proc. tarifas.
Tai reiškia, kad pradedant ar plečiant tiesioginę prekybą jūsų reali mokesčių našta priklauso nuo pajamų lygio – smulkiam ūkiui ji žymiai mažesnė nei standartinis 15 proc. tarifas. Tikslų pajamų mokesčio kreditą ir mokėtiną sumą savo situacijai pasiskaičiuokite arba pasitikslinkite VMI.
PVM: 45 000 EUR riba ir kompensacinė schema
Prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda, kai per kalendorinius metus (einamuosius ar praėjusius) atlygis už apmokestinamą veiklą Lietuvoje viršija 45 000 EUR. Pati riba nepasikeitė, tačiau nuo 2025-05-01 jos skaičiavimo metodika pakeista į kalendorinių metų pagrindą – tai svarbu sekant savo apyvartą.
Neregistruotam PVM mokėtoju ūkininkui galioja kompensacinio PVM tarifo schema: iš supirkėjų gaunamas 6 proc. kompensacinis priedas. Sąlygos dvi ir abi privalo galioti – registruotas žemės plotas neviršija 20 ha IR ūkininko su partneriais pajamos iš ekonominės veiklos per paskutinius 12 mėn. neviršija 45 000 EUR. Be to, schema netaikoma, jei kuris nors partneris yra registruotas PVM mokėtoju. Gautą priedą ūkininkas pasilieka, bet neturi teisės atskaityti pirkimo PVM. Schema naudinga smulkiems ūkiams, parduodantiems supirkėjams, o ne tiesiogiai vartotojui.
Nuo 2026-01-01 pakeistos PVM deklaracijų formos, įskaitant kompensacinio PVM tarifo schemos ataskaitą FR0617K (ūkininkų produkcijos pirkimas). Jei dirbate su supirkėjais pagal šią schemą, įsitikinkite, kad naudojate atnaujintas formas.
2026 m. PVM tarifų pokyčiai ir kainodara
Nuo 2026-01-01 lengvatinis 9 proc. PVM tarifas pakeistas į 12 proc., o standartinis tarifas liko 21 proc. Praktinė pasekmė vietinio maisto pardavėjams: daugumai maisto produktų (mėsai, paukštienai, žuviai, vaisiams, daržovėms) taikomas standartinis 21 proc. tarifas. Tai tiesiogiai veikia jūsų galutinę kainą, jei esate PVM mokėtojas.
Kainodaroje atskirkite du atvejus. Jei nesate registruotas PVM mokėtoju, PVM kainos neskaičiuojate, o parduodant supirkėjams galite gauti 6 proc. kompensacinį priedą. Jei esate PVM mokėtojas, į galutinę kainą įtraukiate atitinkamą PVM tarifą (daugeliui maisto produktų – 21 proc.) ir galite atskaityti pirkimo PVM.
Planuodami pelningumą įvertinkite ir darbo sąnaudas: nuo 2026-01-01 minimali mėnesinė alga (MMA) yra 1153 EUR neatskaičius mokesčių, o minimalus valandinis atlygis – 7,05 EUR. Tai bazinė riba, jei samdote darbuotojų tiesioginės prekybos ar perdirbimo veiklai.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių parama
Pagal 2023–2027 m. strateginį planą veikia trumpųjų maisto tiekimo grandinių parama su trimis modeliais. Tiesioginiam pardavimui (1 modelis) – iki 150 000 EUR; regioniniam tinklui (2 modelis) – iki 250 000 EUR; logistikos centrams (3 modelis) – iki 700 000 EUR esamai infrastruktūrai arba iki 1,5 mln. EUR statybai ar rekonstrukcijai. Visai priemonei skirta apie 10 mln. EUR.
Paramos intensyvumas skiriasi: 1 ir 2 modeliams – 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, 3 modeliui – 40 proc., o bendrosioms išlaidoms – 100 proc. Kad paraiška būtų finansuojama, reikia surinkti bent 30 balų iš 100.
Dėl terminų: paraiškas pagal Trumposios tiekimo grandinės priemonę 2026 m. buvo kviečiama teikti pavasarį (iki birželio 30 d.), o rudenį numatomas antras etapas (maždaug nuo lapkričio pradžios iki gruodžio 31 d.). Tikslias datas, balų kriterijus ir tinkamas išlaidas visada tikrinkite NMA puslapyje prieš teikdami paraišką. Susirasti savo ūkį ir įvertinti tinkamumą paramai galite ir nemokamame fermos.lt registre, kuriame sukaupti maždaug 142 000 Lietuvos ūkių ir įmonių duomenys.
Kokybės ženklai: tautinis paveldas, saugomos nuorodos ir ekologija
Kokybės ženklas padeda išsiskirti ir pagrįsti aukštesnę kainą. 2025 m. sertifikuota beveik 100 tautinio paveldo produktų (94 produktai), 18 sertifikuotų amatininkų ir 3 tradicinių amatų meistrai; daugiausia sertifikatų gavo prieskoniniai bei vaistiniai augalai (60) ir maisto gaminiai (9). Nuo 2026 m. sausio tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo ir meistrų sertifikatų duomenys registruojami Licencijų informacinėje sistemoje (LIS), o turėtojų informacija skelbiama www.licencijavimas.lt.
Lietuva turi 17 ES saugomų nuorodų registro pavadinimų (SKVN, SGN, GTG). Tarp jų – Lietuviškas varškės sūris ir Liliputas (SGN), Stakliškės midus (SGN), Seinų / Lazdijų krašto medus (SKVN), Skilandis ir Daujėnų naminė duona (GTG), sūris Džiugas (SGN). Tokia nuoroda yra teisiškai saugomas pavadinimas, suteikiantis produktui rinkos pranašumą.
Ekologinę sertifikaciją Lietuvoje teikia tik VšĮ Ekoagros (kodas LT-EKO-001). ES ekologinis logotipas privalomas visiems ES pagamintiems fasuotiems ekologiškiems produktams; perdirbtuose produktuose ekologiškų sudedamųjų dalių masė turi būti ne mažesnė kaip 95 proc., būtina nurodyti kontrolės įstaigos kodą ir žaliavų kilmės vietą. Lietuvoje pagaminti produktai papildomai ženklinami nacionaliniu ženklu Ekologinis žemės ūkis. Konkrečios sertifikavimo kainos oficialiuose puslapiuose nenurodytos – jas tikrinkite atskirame Ekoagros įkainių dokumente.