Kas yra parama trumposioms tiekimo grandinėms ir kam ji skirta
Pagrindinė tikslinė parama trumposioms tiekimo grandinėms Lietuvoje teikiama per Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervenciją „Bendradarbiavimas trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti“. Priemonę administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).
Svarbiausia suprasti priemonės logiką: tai ne pavienių ūkių rėmimas, o paskata jungtis į partnerystes. Finansavimas skiriamas bendradarbiaujantiems partneriams — ūkininkams, kaimo verslininkams, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams — pasirašiusiems jungtinės veiklos sutartis arba įsteigusiems naują juridinį asmenį.
2026 m. šiai priemonei Strateginiame plane skirta apie 10 mln. Eur paramos lėšų, o per metus rengiami du kvietimai. Tikslią kiekvienam kvietimui skiriamą sumą (ir galimą atskirą ribą Sostinės regiono projektams) skelbia NMA konkretaus kvietimo įsakyme.
Kol ieškote partnerių grandinei, fermos.lt — nemokamas viešas Lietuvos ūkių ir įmonių registras — gali padėti rasti netoliese veikiančius ūkininkus ar kooperatyvus, su kuriais būtų galima sudaryti jungtinės veiklos sutartį.
Kada teikti paraiškas: 2026 m. kvietimų etapai
2026 m. numatyti du paraiškų teikimo etapai. Pavasario kvietimas vyko nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. ir jau pasibaigė, o rudens kvietimas vyks nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.
Dėmesio: pavasario kvietimas (gegužės 4 — birželio 30 d.) jau pasibaigė. Artimiausia galimybė — rudens kvietimas nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.: laiko parengti dokumentus ir surasti partnerius yra pakankamai, todėl pradėkite dabar.
Istoriškai priemonė buvo menkai išnaudota. 2024 m. buvo patvirtinta tik 1 paraiška (100 665 Eur), o 2025 m. gauta 11 paraiškų, kurių bendra prašoma suma siekė apie 1,64 mln. Eur — tai gerokai mažiau nei skiriamas biudžetas. Praktiškai tai reiškia, kad konkurencija dėl lėšų yra nedidelė, o realios galimybės gauti paramą — geros.
Trys paramos modeliai ir maksimalios sumos
Parama teikiama pagal tris modelius, kurie skiriasi pagal veiklos mastą ir tikslą:
1 modelis — tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo skatinimas. Maksimali paramos suma (be PVM) — iki 150 000 Eur.
2 modelis — pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu. Maksimali suma — iki 250 000 Eur.
3 modelis — realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas. Jei logistikos centras steigiamas nuomojamose patalpose, parama siekia iki 700 000 Eur; jei projektas apima statybos darbus — iki 1 500 000 Eur.
Renkantis modelį verta įvertinti ne tik investicijos dydį, bet ir įsipareigojimus: kiekvienam modeliui taikomas kontrolės (veiklos tęstinumo) laikotarpis ir minimalūs metiniai realizavimo kiekiai. Ankstesniame (2025 m.) kvietime, pavyzdžiui, 1 modeliui buvo nustatyta pirmaisiais metais realizuoti ne mažiau 5 000 kg, vėliau didinant po 1 000 kg per metus; 2 modeliui — 7 000 kg, +2 000 kg/metus; 3 modeliui — 25 000 kg, +7 200 kg/metus. Šie kiekiai naujo kvietimo taisyklėse gali būti pakeisti, todėl tikslias ribas būtinai tikrinkite konkretaus 2026 m. kvietimo NMA įsakyme.
Paramos intensyvumas: kiek kompensuojama (svarbu jauniems ir smulkiems)
Standartinis paramos intensyvumas investicijoms — 60 proc. tinkamų išlaidų. Bendradarbiavimo, bendrosios ir einamosios išlaidos (pvz. projekto koordinavimas, transporto išlaidos) kompensuojamos iki 100 proc.
Nuo 2026 m. (Europos Komisijai patvirtinus Strateginio plano pakeitimą) investicijų intensyvumas padidintas: jauniesiems ūkininkams — iki 80 proc., o labai smulkiems (smulkiesiems) ūkiams — iki 85 proc. tinkamų išlaidų. Tai reikšmingas pokytis, dėl kurio priemonė tampa kur kas patrauklesnė pradedantiems ir nedideliems ūkiams.
Taip pat nuo 2026 m. pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams leidžiama rengti trumpųjų grandinių projektus be jungtinės veiklos sutarties. Be to, paramos taikymas išplėstas perdirbtiems produktams (pavyzdžiui, duonai, uogienėms, sultims, koldūnams) — tokioms investicijoms taikomi de minimis valstybės pagalbos ribojimai.
Tiesioginė prekyba: maisto saugos reikalavimai smulkiam gamintojui
Norint parduoti produkciją tiesiogiai vartotojui nebūtina iš karto kurti didelės grandinės — smulkiems gamintojams taikomi supaprastinti VMVT higienos reikalavimai mažais kiekiais gaminamiems augaliniams produktams.
Fiziniai asmenys — ūkininkai, registruoti Ūkininkų ūkių registre, arba asmenys su individualios veiklos ar verslo liudijimu — gali gamintus pirminius produktus (sultis, džiovintus, raugintus, sūdytus, šaldytus ir kt.) parduoti tiesiogiai galutiniam vartotojui, turguose, parduotuvėse, taip pat tiekti mažmeninei prekybai ir viešojo maitinimo subjektams Lietuvoje.
Pardavėjui, gaminančiam ir parduodančiam pirminius žemės ūkio produktus, papildoma komercinės veiklos registracija VMVT nereikalinga — pakanka būti registruotam kaip pirminių maisto produktų gamintojui. Reikalingas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ir einamųjų metų išrašas iš Ūkininkų ūkių registro arba Žemės ūkio ir kaimo verslo registro.
Svarbi prievolė: smulkus gamintojas privalo registruoti žurnale panaudotų žaliavų ir pagamintų pirminių produktų kiekius, gamybos laiką, o tiekiant mažmeninei prekybai ar viešajam maitinimui — ir gavėjus.
Mokesčiai 2026 m.: kompensacinis PVM, GPM ir NT lengvata
Kompensacinis PVM. Ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, skiriamas 6 proc. kompensacinis priedas už patiektą žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas. Šio gauto priedo į biudžetą jie nemoka, tačiau neturi teisės atskaityti pirkimo PVM. Schema taikoma, kai žemės ūkio naudmenų plotas ne didesnis kaip 20 ha, o bendros pajamos iš ekonominės veiklos per paskutinius 12 mėn. neviršija 45 000 Eur (ši riba sutampa su bendrąja privalomos PVM mokėtojo registracijos riba).
GPM nuo 2026-01-01. Ūkininkų (ir kitų gyventojų) metinių apmokestinamųjų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis, neviršijanti 60 VDU, apmokestinama 15 proc. tarifu (taikant mokesčio kreditą), o viršijanti 60 VDU — 20 proc. 2026 m. VDU yra 2 312,15 Eur. Taip pat nuo 2026 m. GPM lengvata siaurinama — ji taikoma tik ūkininkų pajamoms iš žemės ūkio veiklos.
Nekilnojamojo turto mokestis. Žemės ūkiui nustatyta lengvata dėl riboto žemės ūkio veikloje naudojamo nekilnojamojo turto likvidumo — toks turtas neapmokestinamas dar 5 metus po žemės ūkio veiklos nutraukimo.
Kadangi šios taisyklės nuo 2026 m. pasikeitė, prieš priimdami sprendimus tikslias sumas ir sąlygas pasitikrinkite VMI.
Vietos rinka ir tiekimas viešosioms įstaigoms
2 modelio logika — tiekimas didesne apimtimi vietos lygmeniu, įskaitant viešąsias įstaigas. Tai sritis, kurioje vietos maisto paklausa istoriškai augo: anksčiau veikusi paskata vietiniam tiekimui į ugdymo įstaigas išaugo nuo 7 pareiškėjų (997 vaikai, 2019 m.) iki 45 ir daugiau pareiškėjų (7 200 ir daugiau vaikų, 2021 m.), o 2022 m. tam skirta beveik 2,4 mln. Eur.
Tai istoriniai duomenys, rodantys aiškią vietos rinkos paramos kryptį — tačiau 2026 m. mastą reikia tikrinti atskirai. Jei planuojate tiekti produkciją mokykloms, darželiams ar kitoms viešosioms įstaigoms, įvertinkite ne tik paramą investicijoms, bet ir minimalius realizavimo kiekius bei tęstinumo įsipareigojimus.
Planuojant grandinę ar partnerystę praverčia fermos.lt — nemokamas viešas Lietuvos ūkių ir įmonių registras, kuris padeda susiorientuoti rinkoje ir rasti bendradarbiavimo partnerius.