Kas yra ūkininko ūkis ir kodėl jį verta registruoti 2026 m.

Ūkininko ūkis - tai fizinio asmens (ar jo partnerių) Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota žemės ūkio, miškininkystės ar žvejybos veikla nuosavybės ar kitais pagrindais valdomoje žemėje. Ūkis įrašomas į Ūkininkų ūkių registrą, kurio valdytoja yra Žemės ūkio ministerija, o duomenų tvarkytojai - VĮ Žemės ūkio duomenų centras ir savivaldybių administracijos (įskaitant seniūnijas). Registras veikia pagal Ūkininko ūkio įstatymą ir žemės ūkio ministro 2025 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 3D-254.

Registracija nėra vien formalumas. Įregistravus ūkį atsiranda teisė legaliai verstis žemės ūkio veikla kaip ūkininkui, gauti ūkininko pažymėjimą, pasinaudoti palankesniu apmokestinimu bei socialinio draudimo režimu (žr. skyrių apie mokesčius) ir - svarbiausia - tapti tinkamu pareiškėju Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) administruojamai paramai. Lietuvoje veikia daugiau nei 142 000 žemės ūkio subjektų - visų jų viešus duomenis galite rasti fermos.lt ūkių registre, kuris padeda pasitikrinti ūkio ar partnerio statusą prieš sandorius ir paraiškas.

Kas gali registruoti ūkį ir kokie reikalavimai keliami

Ūkininku gali tapti veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, kuris savo vardu, savarankiškai ar su partneriais verčiasi žemės ūkio, miškininkystės ar žvejybos veikla. Ūkis registruojamas asmens vardu, o ne įmonės - jei planuojate veiklą per juridinį asmenį (pvz., žemės ūkio bendrovę ar UAB), tai jau atskiras kelias.

Esminis reikalavimas - profesinis pasirengimas ūkininkauti. Asmenys iki 50 metų amžiaus, neturintys žemės ūkio krypties išsilavinimo, privalo baigti mokymus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą (valstybinis kodas 296081073). Programos apimtis - 160 valandų, ji vykdoma akredituotose įstaigose, dažnai nuotoliniu savišvietos būdu su konsultacijomis; baigimo sąlyga - parengtas ir apgintas baigiamasis darbas. Asmenys, vyresni nei 50 metų, gali registruoti ūkį be formalaus išsilavinimo, jei turi ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį. Profesinio pasirengimo reikalavimai netaikomi, jei asmuo jau turi atitinkamą žemės ūkio diplomą ar pažymėjimą.

Reikalingi dokumentai 2026 m.

Kreipiantis dėl ūkio įregistravimo reikia pateikti šiuos dokumentus: 1) prašymą įregistruoti ūkininko ūkį; 2) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 3) dokumentus, suteikiančius teisę valdyti ir naudoti žemę - nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus arba nuomos / panaudos / kitos naudojimo sutarties kopiją, jei žemė naudojama ne nuosavybės teise; 4) profesinį pasirengimą ūkininkauti patvirtinančio dokumento kopiją (diplomas, kursų baigimo pažymėjimas) arba įrodymą apie 3 metų patirtį asmenims virš 50 m.

Papildomai gali prireikti: žemės sklypo plano, partnerystės dokumentų (jei ūkis registruojamas su partneriais ir veikla vykdoma bendrai), paveldėjimą patvirtinančių dokumentų kopijų (jei ūkis paveldimas). Dauguma žemės ir asmens duomenų į registrą įkeliama automatiškai per sąsajas su Gyventojų registru, Nekilnojamojo turto registru ir Lietuvos erdvinės informacijos portalu, todėl kai kurių popierinių dokumentų prašyti gali ir nereikėti - tikslų sąrašą pateikia jūsų savivaldybė.

Registravimo eiga žingsnis po žingsnio

1 žingsnis - profesinis pasirengimas. Jei esate jaunesnis nei 50 m. ir neturite žemės ūkio išsilavinimo, iš anksto baikite Ūkininkavimo pradmenų kursus ir gaukite baigimo pažymėjimą. 2 žingsnis - žemės valdymo dokumentai. Sutvarkykite nuosavybės arba nuomos / panaudos dokumentus žemei, kurioje vykdysite veiklą; ši žemė lemia, kuriai savivaldybei teiksite prašymą. 3 žingsnis - prašymo pateikimas. Prašymą galima pateikti dviem būdais: atvykus tiesiogiai į savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių ar atitinkamą seniūniją arba elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus (epaslaugos.lt).

4 žingsnis - rinkliavos sumokėjimas. Sumokama 12 € valstybės rinkliava už ūkininko ūkio įregistravimą ir pažymėjimo išdavimą; rinkliava mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal nurodytus rekvizitus. 5 žingsnis - sprendimas ir pažymėjimas. Savivaldybės administracija patikrina duomenis ir priima sprendimą įregistruoti ūkį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tinkamai pateiktų duomenų; įregistravus išduodamas ūkininko ūkio pažymėjimas. Ūkis registruojamas pagal ūkio žemės buvimo vietą - jei žemė skirtinguose rajonuose, ūkio centras nustatomas pagal pagrindinį (ūkio centro) sklypą.

Ūkininko ūkis ir žemės ūkio valda - kuo skiriasi ir ko reikia paramai

Svarbu nesupainioti dviejų registrų. Ūkininkų ūkių registras patvirtina jūsų, kaip ūkininko, statusą. Tačiau norint gauti tiesiogines išmokas ir kitą NMA paramą, papildomai būtina turėti įregistruotą žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje (ŽŪIKVRIS). Valdoje turi būti įregistruoti ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar naudojimo) patvirtinantys dokumentai planuojamiems deklaruoti plotams.

2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyko nuo balandžio 13 d. iki birželio 12 d.; pavėluotai paraiškas buvo galima teikti iki birželio 22 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma už plotą mažinama 1 proc. Paraiška teikiama per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) savarankiškai per epaslaugos.lt arba padedant savivaldybės darbuotojui. Tiesioginės išmokos mokamos tik už „tinkamus hektarus“ - teisėtai valdomus plotus, kuriuose realiai vykdoma žemės ūkio veikla. Paraiškų rengimas reikalauja tikslumo: fermos.lt teikia mokamą ES paramos paraiškų rengimo paslaugą ir gali padėti įforminti ūkininko pažymėjimą, tačiau galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo visada priima NMA - garantuoti paramos negali niekas.

Mokesčiai ir socialinis draudimas įregistravus ūkį (2026 m.)

Įregistravus ūkį atsiranda mokestinės prievolės, kurios priklauso nuo ūkio ekonominio dydžio vieneto (EDV). „Sodros“ įmokos 2026 m.: ūkininkai, kurių EDV ≤ 2 ir kurie nedraudžiami kitu pagrindu, moka tik PSD - 2,33 proc. nuo MMA, t. y. apie 26,86 € per mėnesį (MMA 2026 m. - 1 153 €). Kai EDV didesnis nei 2, bet mažesnis nei 4, PSD sudaro 6,98 proc. nuo MMA - apie 80,48 € per mėnesį, o VSD įmokos dar netaikomos. Kai EDV ≥ 4, mokamos ir VSD (12,52 proc., arba 15,52 proc. kaupiant papildomai pensijai), ir PSD nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) taikomas žemės ūkio veiklos pajamoms; PVM mokėtoju privaloma registruotis, kai paskutinių 12 mėnesių pajamos viršija 45 000 € ribą. Visus konkrečius tarifus ir lengvatas verta pasitikrinti pas „Sodrą“ ir VMI prieš pradedant veiklą, nes jos priklauso nuo individualios situacijos (ar dirbate pagal darbo sutartį, gaunate pensiją ir pan.).

Po registracijos: gyvulių ūkis, duomenų atnaujinimas ir prievolės

Jei laikysite ūkinius gyvūnus, papildomai reikia įregistruoti gyvūnų laikymo vietą ir bandą Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR), kurį administruoja VĮ Žemės ūkio duomenų centras ir prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Kiekvienai bandai suteikiamas bandos numeris, kuris išlieka tas pats visą bandos gyvavimo laiką. Gyvūnų ženklinimas ir registravimas privalomas, jei siekiama ar gaunama parama už gyvūnus. Nuo 2026 m. ūkinių gyvūnų registravimas grupėmis tapo paprastesnis - bendras gyvūnų skaičius bandoje skaičiuojamas automatiškai.

Kasmetinė prievolė: kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 d. ūkininkas privalo atnaujinti ūkio duomenis Ūkininkų ūkių registre. Neatnaujinus duomenų ilgiau nei dvejus metus, ūkis išregistruojamas. Pasikeitus duomenims (žemės plotui, partneriams, veiklos pobūdžiui) taip pat teikiamas prašymas savivaldybei juos pakeisti. Norint pasitikrinti viešus ūkių duomenis - savo, partnerio ar konkurento - galima naudotis fermos.lt registru, kuriame sukaupti visų Lietuvos ūkių duomenys.