Kodėl avių ir ožkų auginimas 2026 m. vis dar perspektyvus
Avių ir ožkų auginimas Lietuvoje išlieka patrauklus smulkiems ir vidutiniams ūkiams: gyvūnai nereiklūs, gerai išnaudoja prastesnės kokybės ganyklas, apželdina nederlingus plotus ir padeda gauti susietąją bei plotinę paramą. Avininkystė ir ožkininkystė dažnai derinama su tiesioginėmis išmokomis už pievas ir ganyklas, todėl banda tampa ne tik mėsos ar pieno, bet ir žemės tvarkymo įrankiu.
Tuo pačiu reikia realiai vertinti rinką. Pastaraisiais metais avių skaičiui Lietuvoje išaugus, ėrienos rinka buvo perpildyta – lietuviai jos suvalgo nedaug, o gyvų avių eksportas sudėtingas, nes sunku surinkti dideles vienodos kokybės partijas. Todėl 2026 m. sėkmę lemia ne tiek bandos dydis, kiek aiškus realizacijos planas (tiesioginė prekyba, sezoninė ėriena, ožkų pieno produktai) ir gera kaštų kontrolė.
fermos.lt tvarko viešą visų Lietuvos ūkių registrą (apie 142 000 subjektų), todėl prieš plėsdami bandą ar ieškodami veislinių gyvūnų galite pasitikrinti realią rinkos struktūrą savo savivaldybėje, o paramos paraiškos rengimą patikėti specialistams.
Avių veislės: ką pasirinkti pagal tikslą
Lietuvoje labiausiai paplitusi mėsinė kryptis. Lietuvos juodgalvės avys – vietinė, mėsinė veislė, sparčiai augančios ir anksti subręstančios; jos sudaro didžiąją dalį šalies bandos. Tarp importinių mėsinių veislių populiarūs tekseliai (geras prieaugis 350–450 g per parą, mėsingos skerdenos, 170–190 ėriukų iš 100 ėriavedžių), suffolkai, taip pat dorper bei berišon. Šios veislės tinka ūkiams, orientuotiems į ėrienos gamybą.
Vaisingumu garsėja romanovo veislė – ji atveda 2–5 ėriukus, todėl naudojama bandos gausumui didinti, nors mėsingumu nusileidžia tipinėms mėsinėms veislėms. Vilnos kryptis Lietuvoje šiandien menkai pelninga, todėl daugumai pradedančiųjų logiškiausia rinktis mėsines arba mėsinių veislių mišrūnes.
Ožkininkystėje vyrauja pieninės veislės – zaaneno ir alpinės; jos auginamos pienui ir sūriams. Mėsinė ožkininkystė Lietuvoje nišinė. Renkantis veislę verta įvertinti ne tik produktyvumą, bet ir prisitaikymą prie ganyklinio laikymo bei vietinį veislinių gyvūnų prieinamumą.
Susietoji parama už avis ir ožkas 2026 m.
Susietoji parama (susietoji pajamų parama) yra svarbiausia tiesioginė paskata avių ir ožkų laikytojams. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą už avis numatyta vidutiniškai apie 14,5 EUR už gyvūną (bendras biudžetas apie 14,1 mln. EUR, planuojama paremti apie 194,1 tūkst. avių), o už ožkas – vidutiniškai apie 26,5 EUR už gyvūną (biudžetas apie 1,6 mln. EUR, apie 11,8 tūkst. ožkų). Tiksli galutinė išmoka skaičiuojama kasmet pagal deklaruotų tinkamų gyvūnų skaičių, todėl gali nežymiai svyruoti.
Pagrindiniai reikalavimai 2026 m.: gyvūnai turi būti įregistruoti ir suženklinti Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR), valdoje išlaikyti nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, avys – ne jaunesnės nei 60 kalendorinių dienų, o atvesti ėriukai turi būti suženklinti per 30 dienų nuo atvedimo. Gyvūnai už kuriuos prašoma paramos, turi būti įregistruoti ŪGR iki lapkričio 30 d. Taip pat būtina laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei kitų valdymo reikalavimų.
Svarbu: galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ir dydžio priima Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) – niekas negali iš anksto garantuoti, kad parama bus skirta. fermos.lt už mokestį parengia ir suformuoja paraišką pagal aktualias taisykles, kad išvengtumėte dažniausių klaidų.
Paraiškų teikimo terminai ir žingsniai 2026 m.
Susietoji parama už gyvūnus teikiama kartu su žemės ūkio naudmenų deklaravimu. 2026 m. deklaravimas vyko nuo balandžio 13 d. iki birželio 12 d.; pavėluotai paraišką buvo galima pateikti iki birželio 22 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma mažinama 1 %. Kitos paraiškos teikiamos 2027 m. pavasarį; nuo kovo 2 d. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) paraiškas galima rengti iš anksto: kurti dokumentą, įbraižyti laukus ir tikslinti pasėlių informaciją.
Praktiniai žingsniai: (1) įsitikinkite, kad turite žemės ūkio valdą ir esate įregistruotas valdytoju arba partneriu; (2) suženklinkite ir užregistruokite visus gyvūnus ŪGR, o ėriukus – per 30 dienų nuo atvedimo; (3) PPIS sistemoje pažymėkite, kad prašote susietosios paramos už visus laikomus tinkamus gyvūnus; (4) deklaruokite naudmenas ir pateikite paraišką iki termino; (5) laikykite gyvūnus reikalaujamą 30 dienų laikotarpį.
Kad neprasilenktumėte su terminais ir reikalavimais, paraiškos rengimą galite patikėti fermos.lt specialistams – tai mokama paslauga, apimanti ir gyvūnų bei naudmenų duomenų suderinimą.
Avių ir ožkų vakcinacija bei gyvūnų sveikata
2026 m. aktuali liko mėlynojo liežuvio liga (serotipas BTV-3) – visa Lietuvos teritorija laikoma užkrėsta zona, kurioje galima vakcinuoti. Vakcinacija savanoriška, tačiau valstybė skatina ją kompensacijomis: už faktiškai atliktą avių vakcinaciją mokama 2,50 EUR už dozę (iki 5 EUR už gyvūną, jei reikia dviejų dozių), bendras biudžetas – 300 tūkst. EUR. Kompensuojama vakcinacija, atlikta nuo 2026 m. sausio 1 d. iki gegužės 31 d.; paraiškos teikiamos nuo birželio 1 d. iki birželio 30 d. (dėl svarbių priežasčių – iki liepos 14 d.). Vakcinacijos duomenys privalo būti užregistruoti ŪGR prieš teikiant paraišką.
Kreiptis dėl kompensacijos gali ūkio subjektai, vykdantys pirminę žemės ūkio produktų gamybą, registruoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip valdytojai ar partneriai ir ŪGR įregistruoti kaip avių laikytojai, vakcinacijos metu laikę registruotas bei suženklintas avis.
Be mėlynojo liežuvio ligos, bandos sveikatai svarbi reguliari parazitų kontrolė, brucelizės ir kitų užkrečiamųjų ligų stebėsena bei biosauga. Aktualius vakcinacijos ir ligų kontrolės reikalavimus prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), todėl prieš pradedant veiklą verta suderinti gyvūnų sveikatos planą su rajono veterinarijos specialistais.
Ėrienos ir ožkų produktų rinka: realizacijos planavimas
Ėriena (jaunų avių mėsa) – pagrindinis avininkystės produktas. 2026 m. pradžioje ėriukai supirkimo įmonėse buvo superkami apie 733,65 EUR už 100 kg skerdenos (be PVM), o mažmeninėje prekyboje ėrienos kaina prasideda maždaug nuo 15 EUR/kg. Vis dėlto pelningumą riboja perpildyta rinka ir nedidelis vidaus suvartojimas, todėl daug augintojų renkasi tiesioginę prekybą galutiniam vartotojui, sezoninę (Velykų, Kurban Bairamo) realizaciją ar bendradarbiavimą su restoranais.
Ožkininkystėje didžiausią pridėtinę vertę kuria perdirbimas – ožkos pienas, sūriai, jogurtai. Smulkiems ūkiams dažnai labiau apsimoka parduoti perdirbtą produkciją tiesiogiai nei žaliavą supirkėjams.
Planuojant plėtrą naudinga matyti, kiek avių ir ožkų ūkių veikia jūsų regione ir kokio jie dydžio. fermos.lt viešame ūkių registre galima įvertinti konkurencinę aplinką savivaldybės ar seniūnijos lygiu ir priimti pagrįstesnį sprendimą dėl bandos dydžio bei realizacijos kanalų.
Mokesčiai, registracija ir ūkininko pažymėjimas
Norint gauti paramą ir legaliai prekiauti produkcija, fizinis asmuo turi įregistruoti ūkininko ūkį ir gauti ūkininko pažymėjimą, taip pat įregistruoti žemės ūkio valdą. fermos.lt už mokestį įformina ūkininko pažymėjimą ir padeda sutvarkyti su registracija susijusius dokumentus.
Mokesčių požiūriu daugeliui smulkių augintojų aktuali kompensacinio PVM tarifo schema: ūkininkai, kurie nėra PVM mokėtojai, iš supirkėjų gali gauti 6 % kompensacinį priedą prie produkcijos kainos, jei įsiregistruoja VMI (forma REG815) ir jų atlygis per paskutinius 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. EUR. Tai paprastas būdas padidinti pajamas neįsitraukiant į pilną PVM apskaitą.
Socialinio draudimo srityje 2026 m. ūkininkams ir jų partneriams svarbu: privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka – 80,48 EUR per mėnesį, tačiau ūkininkai, kurių valdos ekonominis dydis (VED) yra 2 ar mažesnis, moka 26,86 EUR per mėnesį. VSD įmokos skaičiuojamos nuo deklaruojamų pajamų; minimalioji mėnesinė alga (MMA) 2026 m. – 1 153 EUR, o socialinio draudimo bazei taikomas VDU – 2 312,15 EUR. Tikslias įmokas patogu pasitikrinti Sodros ir VMI skaičiuoklėse pagal savo ūkio dydį.