Azoto riba: 170 kg/ha ir kada leidžiama daugiau
Pagrindinė taisyklė, nuo kurios prasideda bet koks tręšimo planavimas: per kalendorinius metus į dirvą su mėšlu ir (ar) srutomis patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Tai standartinė Nitratų direktyvos riba, taikoma visiems ūkiams nepriklausomai nuo dydžio.
Numatyta viena svarbi išimtis ateičiai. Papildomi 80 kg/ha azoto bus leidžiami tik tada, kai mėšlas perdirbtas į vadinamąsias RENURE trąšas — azotas jose veikia panašiai kaip mineralinė, o ne kaip įprasta organinė trąša. Ši galimybė atsiranda pagal Europos Komisijos Nitratų direktyvos išimtį (ES) 2026/288.
Svarbu suprasti: nors ES lygmens išimtis priimta, ją įgyvendinantys Lietuvos teisės aktai turi įsigalioti iki 2028 m. kovo 2 d. Lietuva kol kas neturi realių RENURE gamybos pajėgumų, todėl praktiškai pasinaudoti papildoma norma bus galima tik priėmus nacionalinius įgyvendinimo aktus. Iki tol galioja bendra 170 kg/ha riba.
Mėšlo ir srutų tręšimo draudimo laikotarpis
Tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Tai pagrindinis kalendorinis langas, kurio privalo laikytis kiekvienas gyvulius laikantis ūkis.
Draudimo laikotarpiu numatytos konkrečios išimtys. Lapkričio 15–30 d. daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga (kai nuolydis iki 12 proc.) tręšti galima, bet su griežtais apribojimais: azoto kiekis neturi viršyti 40 kg/ha, o skystasis mėšlas turi būti paskleidžiamas ne arčiau kaip 5 m nuo vandens telkinio kranto. Kovo 1–20 d. tuos pačius plotus jau galima tręšti be 40 kg/ha apribojimo.
Nepriklausomai nuo metų laiko, bet kuriuo metu draudžiama tręšti įšalusią, įmirkusią, užtvindytą ar apsnigtą žemę. Šis draudimas galioja visada ir nepriklauso nuo kalendorinio lango.
Kas pasikeitė nuo 2025 m. rugpjūčio: lengvesnis administravimas
Nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo atnaujinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimai, kuriais peržiūrėta administracinė tvarka. Keletas pakeitimų tiesiogiai liečia smulkesnius ir vidutinius ūkius.
Tręšimo planą privaloma sudaryti ir vykdyti, kai per kalendorinius metus tręšiama daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų; planą reikia saugoti ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo. Tikslų atvejį, kada planas privalomas jūsų ūkiui, verta pasitikrinti aprašo aktualioje redakcijoje.
Duomenis apie panaudotą mėšlą dabar pakanka teikti vieną kartą per metus — iki gruodžio 10 d. Anksčiau tai reikėjo daryti du kartus per metus (iki liepos 1 d. ir gruodžio 10 d.).
Pakeisti ir mėšlo laikymo reikalavimai. Smulkūs ūkiai, laikantys ne daugiau kaip 100 sąlyginių gyvulių (SG), gali laikyti tirštąjį mėšlą rietuvėse kiemo aikštelėse; nuo 2030 m. sausio 1 d. ši riba grįš į 50 SG. Tirštąjį mėšlą ar kompostą laukuose dabar galima laikyti iki 24 mėn., išlaikant ne mažesnį kaip 150 m atstumą iki pastatų. Sumažintas ir atstumas nuo melioracijos griovių: ≥3 km ilgio grioviams jis lieka 3 m, o trumpesniems nei 3 km — 1 m (anksčiau visur galiojo 3 m).
Tręšimo planavimas pagal 2026 m. dirvožemio duomenis
Tręšimo planas turi remtis ne nuojauta, o dirvožemio tyrimais. 2026 m. pavasario tyrimuose (daugiau kaip 800 ėminių, atliko VDU Žemės ūkio akademijos Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorija) 0–60 cm sluoksnyje vidutiniškai rasta 47,1 kg/ha mineralinio azoto. Regioniniai skirtumai dideli: Vidurio Lietuvoje apie 60 kg/ha, Vakarų Lietuvoje 42,8 kg/ha, Rytų Lietuvoje 37,7 kg/ha. Vidutinė mineralinė siera siekė 27,3 kg/ha.
Žemės ūkio ministerija pateikė konkrečią 2026 m. tręšimo rekomendaciją pagal dirvožemyje rastą mineralinio azoto kiekį: jei jo mažiau nei 50 kg/ha — azoto normą reikėtų didinti 10–20 kg/ha; kai 50–60 kg/ha — taikyti subalansuotą tręšimą pagal standartinį poreikį; o jei daugiau nei 60 kg/ha — normą mažinti 15–30 kg/ha.
Žiemkenčiams pirmasis tręšimas rekomenduojamas iki 60 kg/ha (geresnių priešsėlių atveju — apie 45 kg/ha). Šie skaičiai yra atskaitos taškas — galutinę normą lemia konkretaus lauko tyrimas, augalas ir planuojamas derlius. Todėl prieš sezoną verta paimti savo lauko dirvožemio ėminius, o ne kliautis tik šalies vidurkiais.
Augalų apsaugos pažymėjimas ir technikos reikalavimai
Profesionalieji augalų apsaugos produktų (AAP) naudotojai privalo turėti galiojantį augalų apsaugos pažymėjimą. Pažymėjimas galioja 5 metus. Pirminiai mokymai trunka 16 akademinių valandų, o kvalifikacijos atnaujinimas (kas 5 metus) — 8 akademines valandas.
AAP galima naudoti tik su įregistruota ir techniškai patikrinta įranga. Vienintelė išimtis — rankiniai ir kuprininiai purkštuvai, kuriems techninė apžiūra neprivaloma. Visiems kitiems purkštuvams reikalinga galiojanti techninė apžiūra, todėl prieš sezoną verta įsitikinti, kad jūsų įranga yra registruota ir patikrinta.
AAP naudojimo žurnalas per PPIS: terminai pagal plotą
AAP naudojimo apskaitos žurnalą privaloma užpildyti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo AAP profesionalaus panaudojimo. Jį galima pildyti popieriuje arba elektroniniu būdu per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Užpildytą žurnalą kartu su AAP pirkimo dokumentais reikia saugoti 3 metus.
Pareiga pildyti žurnalą per PPIS įsigaliojo etapais pagal apdorojamą plotą: nuo 200 ha — jau galiojo anksčiau, nuo 150 ha — 2024-04-05, nuo 100 ha — 2025-04-05, o nuo 1 ha — 2026-04-05. Tai reiškia, kad nuo 2026 m. balandžio praktiškai visi profesionalieji AAP naudotojai, apdorojantys bent 1 ha, privalo pildyti žurnalą.
Jei tvarkote savo ūkio dokumentus ir norite greitai pasitikrinti pagrindinius savo valdos duomenis, tai galima padaryti ir nemokamame viešame fermos.lt registre, kuriame surinkta informacija apie Lietuvos ūkius ir įmones.
Žydinčių augalų purškimas ir bičių apsauga
Purškiant žydinčius augalus galioja patikslinti 2026 m. reikalavimai, kurie pakeitė senesnes taisykles. Žydinčius augalus iš VAT (Valstybinės augalininkystės tarnybos) patvirtinto sąrašo (kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, bulvės, žolės ir kt.) AAP galima purkšti nuo 4 iki 21 val.
Informaciją apie planuojamą žydinčių augalų, kuriuos lanko bitės, purškimą reikia pateikti per PPIS ne vėliau kaip prieš 26 valandas. Tai leidžia bičių laikytojams laiku apsaugoti savo bites.
Maksimalus vėjo greitis purškiant — 4 m/s naudojant standartinę įrangą; iki 5 m/s leidžiama tik tada, kai naudojama purškimo dulksną mažinanti technologija. Dėmesio: senesnėse redakcijose buvo nurodyta purkšti naktį (nuo 21 iki 4 val.) ir vėjas „iki 3 m/s“ — purškiant sąraše esančius augalus galioja naujieji reikalavimai (4–21 val.; 4/5 m/s).
Pasikeitė ir bičių laikytojų pareigos: kiekvienais kalendoriniais metais augalų žydėjimo metu jie privalo gauti žemės sklypo, kuriame statomi aviliai, naudotojo rašytinį sutikimą. Tikslias baudas už pažeidimus reikėtų tikrinti Administracinių nusižengimų kodekse (ANK).