2026 m. dirvožemio tyrimų duomenys: nuo ko pradėti tręšimo planavimą
2026 m. pavasarį reprezentatyvų dirvožemio tyrimą atliko VDU Žemės ūkio akademijos Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorija, ištyrusi daugiau kaip 800 dirvožemio ėminių visoje Lietuvoje. Tai kasmetinė bazė, nuo kurios verta atsispirti planuojant pavasario tręšimą.
Vidutinis mineralinio azoto kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje siekė 47,1 kg/ha – panašiai kaip 2025 m. rudenį. Didžioji dalis azoto buvo sukaupta viršutiniame 0–30 cm sluoksnyje, todėl būtent jį pasiekia ankstyvas pavasarinis tręšimas.
Azoto atsargos labai skiriasi pagal regionus. Didžiausios jos Vidurio Lietuvoje – apie 60 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 42,8 kg/ha, o mažiausios Rytų Lietuvoje – 37,7 kg/ha. Tai reiškia, kad ta pati azoto norma skirtinguose regionuose nebus vienodai pagrįsta – sprendimą lemia jūsų lauko, ne šalies vidurkio rodikliai.
Vidutinis mineralinės sieros kiekis pavasarį buvo 27,3 kg/ha. Kai sieros dirvoje mažiau kaip 20 kg/ha, rekomenduojama papildomai tręšti rapsus 20–40 kg/ha, o kitus augalus – 10–20 kg/ha sieros.
Tręšimo normos pagal azoto kiekį dirvoje (ŽŪM rekomendacijos 2026 m.)
ŽŪM 2026 m. rekomendacijos azoto normą siūlo derinti prie to, kiek azoto jau yra dirvoje. Kai mineralinio azoto mažiau kaip 50 kg/ha, azoto normą rekomenduojama didinti 10–20 kg/ha. Kai jo 50–60 kg/ha, pakanka subalansuoto tręšimo. O kai azoto daugiau kaip 60 kg/ha, normą siūloma mažinti 15–30 kg/ha, kad lėšos nebūtų išmestos į orą, o azotas neišsiplautų.
Žiemkenčius rekomenduojama pirmuoju tręšimu tręšti iki 60 kg/ha azoto, o po geresnių priešsėlių pakanka ir apie 45 kg/ha. Be savo lauko dirvožemio tyrimo šie skaičiai lieka tik atspirties taškas – konkrečią normą lemia jūsų regiono atsargos, priešsėlis ir auginama kultūra.
Pagrindiniai dirvožemio derlingumą apibūdinantys agrocheminiai rodikliai, į kuriuos verta žiūrėti planuojant, yra dirvožemio reakcija (pH), organinė medžiaga (humusas), augalams pasisavinami fosforas (P) ir kalis (K) bei kiti elementai.
Dirvožemio rūgštumas ir kalkinimo poreikis
Dirvožemio rūgštumas (pHKCl) tiesiogiai lemia, kiek maisto medžiagų augalas iš tikrųjų pasisavins. Lietuvoje taikoma tokia klasifikacija: labai rūgšti dirva – pHKCl 3,6–4,5; vidutinio rūgštumo – 4,6–5,0; mažo rūgštumo – 5,1–5,5; mažai rūgšti – 5,6–6,0; artima neutraliai – 6,6–6,9; neutralumas ir šarmingumas – 7,0–8,5.
Dirvos, kurių pHKCl ≤ 5,5, laikomos sąlyginai rūgščiomis ir joms reikia kalkinimo. Tai svarbu žinoti dar prieš sėją: brangus azoto, fosforo ar kalio tręšimas rūgščioje dirvoje veikia gerokai prasčiau, todėl rūgštumo koregavimas dažnai atsiperka labiausiai.
Žiemkenčių sėjos kalendorius
Žieminius rapsus optimalu sėti rugpjūčio antrą dekadą. Iki rudens vegetacijos pabaigos augalas turi išauginti bent 5 lapus, pasiekti ne mažesnį kaip 5 mm šaknies kaklelio storį ir augimo kūgį laikyti ne aukščiau kaip 30 mm nuo dirvos – tam reikia maždaug 75–100 dienų. Pavėluota sėja palieka per mažai laiko tinkamai įsišaknyti prieš žiemą.
Žieminius kviečius rekomenduojama sėti pirmoje rugsėjo pusėje. Šiaurės ir vakarų regionuose – nuo rugsėjo 5–15 d., Vidurio ir pietų Lietuvoje – rugsėjo 10–25 d. Vėliausiai visais atvejais sėti reikėtų iki rugsėjo 25–30 d.
Lapkričio pradžioje LŽŪKT konsultantai vertina žiemkenčių (kviečių, rapsų) būklę ir pasiruošimą žiemoti. Aktualūs 40 skirtingų regionų duomenys skelbiami IKMIS sistemoje (www.ikmis.lt) – tai gera vieta pasitikrinti, kaip pasėliai atrodo jūsų aplinkoje.
Vasarojaus sėjos terminai
Vasarinius miežius, sėjamąsias avižas ir salyklui skirtus vasarinius kviečius sėją rekomenduojama užbaigti iki balandžio 15 d. Vasarinius rapsus, žirnius, lubinus, pupas, cukrinius runkelius ir pašarinius miežius – iki balandžio 20 d. Miežiai pradeda dygti, kai dirvožemio temperatūra siekia +1–2 °C, todėl ankstyva sėja į pakankamai pašilusią dirvą yra pagrįsta.
Vasarinius rapsus Lietuvoje dažniausiai sėja balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Augalas pakelia 2–3 °C šalnas, tačiau stipresnės gali būti pražūtingos, todėl durpiniuose dirvožemiuose vengiama per ankstyvos sėjos – juose šalnų rizika didesnė.
Mėšlo ir srutų tręšimo laikotarpiai bei normos
Visiškas draudimas tręšti mėšlu ir srutomis galioja nuo gruodžio 1 d. iki kovo 20 d. Be to, bet kuriuo metu draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ar apsnigtos žemės.
Lapkričio 15–30 d. tręšti leidžiama tik daugiametes pievas, ganyklas arba ariamąją žemę su augaline danga, kai dirvos nuolydis ne didesnis kaip 12 proc. Šiuo laikotarpiu į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg/ha, o skystas mėšlas ir srutos negali būti skleidžiami arčiau kaip 5 m nuo vandens telkinio kranto.
Per kalendorinius metus su mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Šios ribos laikymasis svarbus tiek aplinkosaugos, tiek paramos kontrolės požiūriu.
Konkrečios azoto normos nitratams pažeidžiamose zonose pirminiame apraše vienareikšmiai nepatvirtintos, todėl, jei jūsų laukai patenka į tokią zoną, tikslias sąlygas tikrinkite oficialiuose ŽŪM ir Aplinkos ministerijos dokumentuose.
Kas pasikeitė 2025–2026 m.: tręšimo planai, duomenų teikimas, ekologiniai ūkiai
Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai įsigaliojo nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. Nuo 2025 m. mėšlo ir srutų duomenis reikia teikti tik vieną kartą per metus – iki gruodžio 10 d. (anksčiau tai buvo daroma du kartus: iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 10 d.).
Tręšimo planą dabar privalo sudaryti tik tie subjektai, kurie per kalendorinius metus tręšia daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų ir viršija leistinas normas. Mėšlą prie tvartų gali kaupti asmenys, turintys iki 100 sąlyginių gyvulių, o nuo 2030 m. sausio 1 d. šis limitas sumažės iki 50.
Ekologinių ūkių plotuose žemės ūkio ministro spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-591 panaikinti privalomi dirvožemio agrocheminiai tyrimai – pakeistas Ekologinio žemės ūkio taisyklių 40 punktas, o 401 ir 402 punktai pripažinti netekusiais galios (tikslius įsakymo metus skelbia ŽŪM). Vis dėlto tręšimo planą rengti ir jo laikytis privaloma ir toliau, kai sertifikuotuose plotuose naudojamas tirštas, pusiau skystas ar skystas mėšlas arba srutos.
Planuojant sėją ir tręšimą verta turėti tvarkingus duomenis apie savo ūkį. fermos.lt – nemokamas viešas apie 142 000 Lietuvos ūkių ir įmonių registras, kuris padeda susiorientuoti, gauti ES paramą ir žengti pirmuosius žingsnius tampant ūkininku.